Ugdymosi aplinkos pritaikymas tenkinant vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius
Ugdymosi aplinka atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais įtraukimą į ugdymosi procesą.
Pasak Kišonienės, Dudzinskienės (2007), ugdymo aplinka apima ir fizinę aplinką, ir socialinius mokymosi aspektus. Fizinė aplinka – tai ta, kurioje vyksta mokymas, naudojamos informacinės kompiuterinės, kompensacinės ir kitos priemonės. Socialinė – tai tarpasmeniai ugdymo dalyvių santykiai, elgesys, motyvacija ir pagarba individualumui.
Jau ankstyvoje vaikystėje būtina, kad vaikai galėtų dalyvauti įvairioje ugdymosi ir patirties veikloje, per kurias mokytųsi pasirinkti, bendradarbiauti su kitais, dalintis, siekti individualių interesų, ugdytųsi įgūdžius, dirbtų individualiai ir patirtų sėkmę.
Basų kojų sensorinis takas. Šioje erdvėje yra skirtingų faktūrų danga, joje vaikai gali lavinti ne tik jutimus, bet ir judėjimo įgūdžius.
Siekiant skatinti vaikų bendruomeniškumą, grupėse įrengtos erdvės, kuriose yra patogių minkštų baldų: kilimų, pufų, sėdmaišių, suolelių – stalelių, minkštų apskritimo ir cilindro formų pagalvių, palapinių, ir pan. Tokių baldų išdėstymas grupės erdvėje gali padėti vaikui nurimti, jei jis susijaudina ar jaučia stresą.
Ugdymo svarbą išryškina ir erdvės lauke – tai galimybė žaisti ir mokytis gryname ore.
Išsikrovimo valandėlei įrengti fizinį aktyvumą skatinantys įrenginiai, aikštelės.
Smėlio ir vandens erdvė grupėje ir lauke tinka vaikų bendravimo įgūdžiams gerinti, moko spręsti problemas, lavina smulkiąją motoriką, padeda susipažinti su daiktų savybėmis. Žaisdami šioje erdvėje vaikai kaupia pažintinius gebėjimus, plėtoja žodyną, suvokia priežasties ir pasekmės principus, išbando galimybę patirti sėkmę.
Smulkiosios motorikos lavinimo erdvėje gausų įvairių priemonių. Atsipalaiduoti, nusiraminti ir pažinti aplinkai, grupėje pasitelkiamos gamtinės medžiagos. Šioje erdvėje vaikai susipažįsta su naujomis sąvokomis, forma, spalvomis ir dydžiais, mokosi skaičiuoti, klasifikuoja, nustato sekas, susipažįsta su raidėmis, brėžiniais, simboliais, ugdosi kalbos, rašymo įgūdžius, bendravimo problemų sprendimo įgūdžius, jutimus.
Vaikų komunikavimo įgūdžiai gali būti ugdomi visose erdvėse. Ugdomoji aplinka turi būti tinkama įvairių poreikių turintiems vaikams. Ugdymo tikslų, metodų, priemonių ir ugdomosios aplinkos parinkimo dermė gali užtikrinti sėkmingą ugdymąsi. Kuriant vaikams tinkamas ugdymosi aplinkas ir individualias ugdymuisi skirtas vietas būtina atsižvelgti į vaikų ugdymosi ypatumus.